Galima pastebėti, kad užsakovai dažnai tinkamai nepasiruošia projektavimo etapui. Nors pastatams ar kitiems statiniams yra planuojama ir išleidžiama ypatingai daug lėšų, tačiau pasirengimo etape ganėtinai retai yra skiriamas pakankamas dėmesys tiksliam ir pasvertam tų lėšų panaudojimui.
Pagrindinis nesutapimas yra tame, kad projektuotojai statinius privalo kurti ir kuria įvertindami sprendinius keliems dešimtmečiams į priekį (25 - 50 metų), to reikalauja ir statybos norminė bazė, o užsakovai iš esmės tokiam ilgam periodui tikslingo tų statinių panaudojimo neplanuoja. Tokia situacija, savo ruožtu, sąlygoja lūkesčių projektuotojams ir kuriamiems statiniams neatitikimą.
Taigi, kokie pagrindiniai dalykai turėtų būti įvertinti bei atlikti dar prieš projektavimo etapą?
1. Teisingai suformuota projektavimo užduotis.
Klaidinga yra manyti, kad projektuotojai patys gali sau pasirengti projektavimo užduotį. Būtent šioje užduotyje turėtų būti pateikti pagrindiniai užsakovo reikalavimai projektuotojams. Svarbu suprasti, kad šie reikalavimai turėtų apimti ne tik įprastų statinio rodiklių nurodymą (plotą, vietą, išplanavimą ir pan.), tačiau ir specifinius, tik užsakovui žinomus dalykus, tokius kaip:
a) užsakovo veiklos specifiką;
b) veiklos pokyčių tikimybę;
c) universalių sprendinių poreikį;
d) darbuotojų darbo kultūrą;
e) veiklos ir infrastruktūros plėtros galimybes;
f) planuojamos naudoti įrangos ir įrenginių specifiką;
g) personalo pokyčių galimybę;
h) kitus specifinius poreikius.
Iš esmės, norint sukurti tiksliai įmonės veiklai ir pokyčiams pritaikytus statinius, turėtų būti atitinkamai iš anksto numatyta įmonės veiklos strategija ir ateities planai.
Praktikoje pasitaiko nemažai atvejų kada naujai pastatyti sandėliavimo, gamybos ar administracinės paskirties pastatai jau po poros metų naudojimo tampa neefektyvūs ir dažnai varžo įmonių veiklos planus bei plėtrą. To priežastys būna ganėtinai akivaizdžios: veiklos ir plėtros strategijos nebūvimas, neįvertintos visos galimybės ir rizikos prieš nusprendžiant investuoti į naują infrastruktūrą, nepakankamas dėmesys projektavimo etapui, jo nekontroliavimas ir bendras plėtros projekto nesuvaldymas.
2. Projekto įgyvendinimo komandos sudarymas.
Labai svarbus momentas yra suprasti, kad statinio naujos statybos, rekonstravimo ar remonto projektas turėtų būti traktuojamas kaip įprastas projektas ir jam sėkmingai įgyvendinti turėtų būti pasitelkiamas projektinio valdymo modelis.
Pradžioje tai galima apibrėžti kaip teisingos komandos sudarymą. Tokią komandą turėtų sudaryti bent keli pagrindiniai atstovai: projekto vadovas ir būsimo statinio naudotojų atstovas. Jeigu projektas yra pakankamai didelis ir kompleksiškas, papildžius komandą finansininku bei teisininku projekto įgyvendinimą galima pakankamai sėkmingai valdyti ir rangos darbų vykdymo metu.
Bet kokiu atveju, statybos projekto įgyvendinimas jau savaime yra pakankamai kompleksiškas projektas ir teisingas komandos sudarymas bei preigybių ir atsakomybių paskirstymas gali leisti ne tik iš anksto užkardyti problemų susidarymą įgyvendinimo metu, tačiau ir teisingų klausimų kėlimą dar neprasidėjus realiam projekto įgyvendinimui. Tokie sprendimai, savo ruožtu, gali padėti sutaupyti nemažus pinigus bei sukurti tikrai efektyvią ir užsakovo poreikius atitinkančią infrastruktūrą.
3. Atidus Projektuotojų komandos pasirinkimas.
Jeigu viešajame sektoriuje perkant projektavimo paslaugas privaloma nustatyti kvalifikacinius reikalavimus, kurie negali riboti konkurencijos, turi būti adekvatūs ir teisingi, tai privačiame sektoriuje tokios taisyklės nėra privalomos. Tačiau, svarbus suprasti, kad siekiant sėkmingo ir efektyvaus rezultato, visgi, taisyklės yra labai panašios visiems projektams ir visiems projektų vykdytojams.
Projektavimo etape projektuotojų kuriami ir pritaikomi sprendimai yra nebūtinai sudėtingi, tačiau didele dalimi labai brangūs. Todėl pasirenkami projektuotojai turėtų turėti ne tik nepriekaištingą reputaciją, tačiau ir būti tokiais, kuriais būtų galima pasitikėti visu projekto įgyvendinimo laikotarpiu. Nuo idėjos generavimo iki projekto sprendinių atstovavimo rangos darbų įgyvendinimo etape.
Įvertinus tai, kad projektavimas yra intelektualinė paslauga, projektuotojai jokiu būdu negali būti pasirenkami vien pagal mažiausios kainos kriterijų. Svarbiausia, ką reikia įvertinti renkantis projektuotojus, tai:
a) projektuotojų sėkmingai įgyvendinti projektai;
b) geri buvusių užsakovų atsiliepimai ir rekomendacijos;
c) su projektu dirbsiančios komandos sudėtis ir konkretūs specialistai, jų patirtis.
Svarbu suprasti, kad projektavimo etape yra priimama galybė labai svarbių ir brangių sprendimų: nustatoma kokios sistemos ir įranga bus naudojama statiniuose, kokios statybinės medžiagos bus naudojamos, apibrėžiami darbų ir medžiagų kiekiai. Norint projekte turėti tikrai efektyvius ir teisingus sprendimus, reikia pasirinkti tokius specialistus, kuriais būtų galima pasitikėti, kadangi rinkoje šioje srityje yra ypatingai paplitusi korupcija.
Labai dažnai projektuojai darbus gali atlikti nedideliais įkainiais, tačiau tuomet projektuose numatoma konkreti propaguojamų gamintojų įranga arba statybinės medžiagos, kurias rangos darbų vykdymo metu dažnai rangovai privalo įrengti vien dėl to, jog privalo vadovautis parengtu ir patvirtintu projektu.
IŠVADOS
Todėl tik teisingai pasirinkus projektuotojus, sudarius gerą projekto valdymo komandą bei nustačius tikslius ir adekvačius reikalavimus galima tikėtis maksimaliai gero rezultato - sukurti lūkesčius ir ateities planus atitinkančią infrastruktūrą, kuri tarnautų naudotojo poreikiams bei sudarytų galimybę toliau augti bei plėstis.
Comentários